žiemiškas

žiẽmiškas, -a adj. (1) K, J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, -à (3^b) Krš; R, MŽ, N, L 1. būdingas žiemai; panašus į žiemos; šaltas: Žiẽmiški orai jau bus Sur. Žiemiška vasara, šalta Pš. Seniai beturėjome tokią žiemišką žiemą sp. Pirmoji vasario savaitė buvo pati žiemiškiausia sp. Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarė, ir žiema sau žiẽmiškas kvietkas nusipynė K.Donel. Tankiau susiglaudusių namų užuovėjoje nebe taip jautėsi žiemiško vėjo žvarbumas J.Avyž. Žiẽmiška buvo, su ragėms važiavo Gršl.

žiẽmiškai adv. K, Rtr, NdŽ, KŽ: Taip visiems bedejuojant, štai pažars pasidarė, ir tuo žiẽmiškai visur plazdendami vėjai darganas į pietus, kur gandras miegti, nubaidė K.Donel. Melsvose, jau kone žiemiškai šaltose jūros platybėse tirštėjo sutema rš.

2. Š žiemą nešiojamas, dėvimas: Kaliniai žiẽmiški Brš. Atvažiavo su žiẽmiškom drapanom Vb. Čemodane turėjo žiẽmiškąjį visokį garnitorių Sd. Aš turiu tris eiles vasariškas ir tris žiẽmiškas Gs. Prašė atvežt paltą žiẽmišką, šiltas kojines ir skarą Skr. Žiẽmišką skrybėlę par kaitras užsimovęs Krš. Darydavo iš kokių kailio galų ar iš ryzų žiẽmišką didelę kepurę Sb. Žiemiškų̃ pančekų neturu, nersuos Krš. Vasarai vieni [batai], kiti žiẽmiški PnmR. Žmonės metė žiemiškus drabužius Vaižg. | prk.: Vasarišką rūbą žiemiškuoju baigia pakeisti lapės, vilkai, barsukai ir kiti žvėrys sp. Žiemą, klajodami po laukus, girias, žvėrys ir žvėreliai šiltus, žiemiškus kailinius dėvi sp.

žiẽmiškai adv. K, DŽ, NdŽ, KŽ, žiemiškaĩ: Žiemiškaĩ apsidaryk, kad nesušaltumei J. Kaip ankstie užšalė, seniai jau žiemiškaĩ reik vilkties Krš. Aš i vasarą žiẽmiškai apsirengusi, vasaros nėko neišpažįstu Krž. Dar par anksti žiẽmiškai apsikimšt Skr.

3. didelis (apie nosį): Muno noselė buvo žiẽmiška, i su pirštine gal nušnypšti End. Žiemiška nosis – didelė Ggr.